Kokios būna alyvos klasifikacijos?

Siekiant supaprastinti alyvos pasirinkimo tam tikro tipo varikliams procedūrą pagal reikalaujamas charakteristikas ir jam paskirtas užduotis, buvo sukurta nemažai tarptautinių standartų. Pasaulio naftos gamintojai naudoja šias visuotinai pripažintas klasifikacijas: SAE; API; ACEA; ILSAC. Kiekvienas iš alyvų ženklinimo tipų turi savo istoriją ir rinkos dalį, kurios reikšmės dekodavimas leidžia orientuotis pasirenkant reikiamą tepimo skystį. Iš esmės mes naudojame du klasifikavimo tipus – API ir ACEA. Alyvą naudojame pagal variklio tipą (yra dvi pagrindinės variklių klasės: benzininiai ir dyzeliniai), nors yra ir universali alyva. Numatytas naudojimas visada nurodomas etiketėje. Bet kokią variklio alyvą sudaro pagrindinis kompozitas (mineralinė alyva, kuri yra jos pagrindas) ir tam tikri priedai. Tepimo skysčio pagrindas yra naftos frakcijos, gaunamos perdirbant aliejų arba dirbtinai. Todėl pagal cheminę sudėtį jos skirstomos į: sintetinę, pusiau sintetinę ir mineralinę. Ant indo, kartu su kitais ženklais, visada nurodoma cheminė medžiaga.

Kokią informaciją galima rasti etiketėje?

Kas gali būti etiketėje: SAE klampos laipsnis, API ir ACEA specifikacijos, automobilių gamintojų patvirtinimai, brūkšninis kodas, partijos numeris ir pagaminimo data, pseudoženklinimas (nėra visuotinai pripažintas standartinis ženklinimas, tačiau naudojamas kaip rinkodaros triukas, pavyzdžiui, fully syntetic, HC, pridedant išmaniųjų molekulių ir kt.), specialios variklių alyvų kategorijos.

Ką reiškia alyvos klasifikacija SAE?

SAE variklio alyvos ženklinimas

Svarbiausia charakteristika, nurodoma žymėjime ant bakelio, yra SAE klampos indeksas – tarptautinis standartas, nurodantis alyvų klampumą, esant pliuso ir minuso temperatūrai (ribinė vertė). Pagal SAE standartą alyvos nurodomos XW-Y formatu, kur X ir Y yra kai kurie skaičiai. Pirmasis skaičius yra minimalios temperatūros, kai alyva lengvai pumpuojama tepimo kanalais, o variklis prasisuka be vargo. Raidė W reiškia anglišką žodį Winter – žiema.

Rodiklis	0W	5W	10W	15W	20W	25W
Variklio prasukimas	-30⁰C	-25⁰C	-20⁰C	-15⁰C	-10⁰C	-5⁰C
Alyvos prapumpavimas	-40⁰C	-35⁰C	-30⁰C	-25⁰C	-20⁰C	-15⁰C

Antrasis skaičius paprastai reiškia mažiausią ir didžiausią temperatūros alyvos klampumo ribą, kai ji kaitinama iki darbinės temperatūros (+ 100 … + 150 ° С). Kuo didesnis skaičius, tuo tirštesnė ji tampa kaitinant, ir atvirkščiai.

5W-30	Nuo minus 25⁰C iki plius 20⁰C
5W-40	Nuo minus 25⁰C iki plius 35⁰C
10W-30	Nuo minus 20⁰C iki plius 30⁰C
10W-40	Nuo minus 20⁰C iki plius 35⁰C
15W-30	Nuo minus 15⁰C iki plius 35⁰C
15W-40	Nuo minus 15⁰C iki plius 45⁰C
20W-40	Nuo minus 10⁰C iki plius 45⁰C
20W-50	Nuo minus 10⁰C iki plius 45⁰C ir aukščiau
SAE30	Nuo 0⁰C iki plius 45⁰C

Todėl, atsižvelgiant į klampumą, alyva būtinai skirstoma į tris tipus:

Žieminę alyvą, kuri yra skystesnė ir užtikrina variklio darbą šalčio sezono metu. Nurodantis tokios alyvos SAE indeksas, bus raidė „W“ (pavyzdžiui, 0W, 5W, 10W, 15W ir kt.). Norint suprasti ribinę vertę, reikia atimti skaičių 35. Karštu oru tokia alyva nesugeba suformuoti tepalinės plėvelės ir išlaikyti reikiamo slėgio alyvos sistemoje dėl to, kad esant aukštai temperatūrai jos takumas yra per didelis.

Vasarinė alyva naudojama, kai vidutinė paros temperatūra yra ne žemesnė kaip 0 ° C, nes jo kinematinė klampa yra pakankamai didelė, kad karštu oru skystumas neviršytų reikiamos vertės gerai tepant variklio dalis. Esant žemesnei temperatūrai, neįmanoma užvesti tokio didelio klampumo variklio. Vasaros markių alyvos žymimos skaitmenine verte be raidžių (pavyzdžiui: 20, 30, 40 ir kt.; kuo didesnis skaičius, tuo didesnė klampa). Kompozicijos tankis matuojamas centistokais 100 laipsnių pagal Celsijų (pavyzdžiui, 20 vertė rodo 8–9 centistokų ribinį tankį esant 100 ° C variklio temperatūrai).

Visasezoninės alyvos yra populiariausios, nes jos gali veikti tiek minusinėje, tiek pliusinėje temperatūroje, kurios ribinė vertė nurodoma dekoduojant SAE indikatorių. Šis aliejus turi dvigubą žymėjimą (pavyzdys: SAE 15W-40).

Klampos charakteristikos yra pats pirmas ir svarbus variklių alyvų klasifikavimo ir ženklinimo elementas, tačiau ne vienintelis – nėra teisinga rinktis alyvą pagal klampumą. Visada būtina pasirinkti tinkamą alyvos savybių ir eksploatavimo sąlygų santykį.

Be klampumo, kiekviena alyva turi skirtingą eksploatacinių savybių rinkinį (ploviklio, antioksidacinių savybių, antidilimines, cheminėmis dalimis neleidžiančiomis formuotis įvairioms nuosėdoms, ėsdinimo ir kitų). Jos leidžia nustatyti galimą jų pritaikymo sritį.

Kaip iššifruoti alyvos markiravimą pagal API sistemą?

Pagal API klasifikaciją pagrindiniai rodikliai yra šie: variklio tipas, variklio darbo režimas, alyvos našumas, naudojimo sąlygos ir pagaminimo metai. Standartas numato alyvų skirstymą į dvi kategorijas:

„S“ kategorija – skirta benzininiams varikliams;
- „C“ kategorija – nurodo dyzelinių transporto priemonių paskirtį.

Kaip jau išsiaiškinome, API žymėjimas gali prasidėti raide S arba C, kuri nurodo variklio tipą, kurį galite užpildyti, arba kita alyvos klasės žymėjimo raide, nurodančia našumo lygį. Pagal šią klasifikaciją variklio alyvų žymėjimas dekoduojamas taip:

santrumpa EC, kuri yra iškart po API, žymi energiją taupančias alyvas;
- romėniški skaitmenys po šios santrumpos rodo degalų taupymo lygį;
- raidė S (service) žymi alyvos naudojimą benzininiams varikliams;
- raidė C (commercial) žymi dyzelinių variklių alyvas;
- po vienos iš šių raidžių nurodomas eksploatacinių savybių lygis, pažymimas raidėmis nuo A (žemiausias lygis) iki N ir toliau (kuo tolesnė pagal abėcėlę raidė nurodyta, tuo aukštesnė alyvos klasė);
- universali alyva turi abiejų kategorijų raides, perskirtas įstriža linija (pavyzdžiui: API SL/CF);
- dyzelinių variklių API žymėjimas skirstomas į dvitakčius (numeris 2 gale) ir į 4 taktus (numeris 4).

Šiuo metu „S“ kategoriją sudaro 12 variklių alyvų klasių, kai kurios iš jų jau yra pasenusios, todėl pateiksime tik pačias aktualiausias:

Įvedimo metai	1980	1989	1994	1997	2001	2004	2010
API žymėjimas benzininiams varikliams	SF	SG	SH	SJ	SL	SM	SN

„C“ kategoriją šiuo metu sudaro 14 klasių, kurių pusė taip pat netaikoma, o dabar galite rasti šiuos ženklus:

Įvedimo metai	1983	1990	1994	1998	2004	2010
API žymėjimas dyzeliniams varikliams	CE	CF-4	CF, CF-2, CG-4	CH-4	CI-4	CJ-4

Ką reiškia ACEA variklio alyvos klasifikacija?

ACEA klasifikaciją sukūrė Europos automobilių gamintojų asociacija. Tai nurodo variklio alyvos eksploatacines savybes, paskirtį ir kategoriją. ACEA klasės taip pat skirstomos į dyzelinines ir benzinines.

Naujausiame standarto leidime alyvas galima suskirstyti į 3 kategorijas ir 12 klasių:

A/B – lengvųjų automobilių, furgonų, mikroautobusų benzininiai ir dyzeliniai varikliai (A1/B1-12, A3/B3-12, A3/B4-12, A5/B5-12);
- C – benzininiai ir dyzeliniai varikliai su išmetamųjų dujų katalizatoriumi (C1-12, C2-12, C3-12, C4-12);
- E – dyzeliniai varikliai sunkvežimiams (E4-12, E6-12, E7-12, E9-12).

Susidūrėte su ILSAC variklių alyvų klasifikacija ir nežinote ką ji reiškia?

ILSAC yra bendras Japonijos ir Amerikos išradimas. Tarptautinis motorinių alyvų standartizavimo ir aprobavimo komitetas išleido penkis variklinių alyvų standartus: ILSAC GF-1, ILSAC GF-2, ILSAC GF-3, ILSAC GF-4 ir ILSAC GF -5. Jie yra visiškai panašūs į API klases, vienintelis skirtumas yra tas, kad ILSAC klasifikaciją atitinkantys aliejai taupo energiją ir yra naudojami visą sezoną. Ši klasifikacija geriausiai tinka japoniškiems automobiliams. ILSAC kategorijų atitikimas API:

GF-1 (pasenęs) – alyvos kokybės reikalavimai yra panašūs į API SH kategoriją; pagal klampumą SAE 0W-XX, 5W-XX, 10W-XX, kur XX-30, 40, 50,60.
- GF-2 – atitinka API SJ alyvos kokybės reikalavimus ir SAE 0W-20, 5W-20 klampumą.
- GF-3 yra API SL kategorijos analogas ir įsigaliojo nuo 2001 m.
- ILSAC GF-4 ir GF-5 yra atitinkami SM ir SN analogai.

Be to, pagal japoniškų automobilių su turbokompresoriniais dyzeliniais varikliais ISLAC standartą JASO DX-1 klasė naudojama atskirai. Šis automobilių tepalų žymėjimas sutelkia modernių automobilių variklius su aukštais aplinkos parametrais ir įmontuotomis turbinomis.